23 įrašas

Persikraustymas

   19 h. Guliu ir žiopsau TV. Šalia manęs guli Eva. Pasirodo, mano hipotezės pasitvirtino- Kristina eilinė draugių vagilė.
-Klausyk, negi leisi kažkokiai, atsiprašant, durnei, sugriaut mūsų draugystę?!-užbaubiau.
-Tai ką man dabar daryt? Spjaut į ją ir viskas? Žinai, aš ne iš tų žmonių, kurie taip gali pa...
-Gali pavedžioti ją už nosies...
Ji užvertė galvą į lubas.
-Atvažiavom čia ilsėtis, ar ne? O ką mes veikiam?? Kariaujam su kažkokiom kaimynėm, kurių daugiau gyvenime niekada nebepamatysim.
Eva teisi. Keisti kaimynai, keistos ir mes...
-Gal keičiam kambarį? Manau, iš trečio aukšto turėtų būti gražus vaizdas...
Eva nežymiai linktelėjo.
-Aš visom keturiom už.
-Tu kalbėsi ar aš?
-Nemanau, kad svarbu. Tiesiog keičiam, ir viskas.
   Surinkau administratorės nr., o kalbėjo Eva. Už kelių minučių viskas buvo sutvarkyta. Naują guolį gausime jau šiandien. Tyliai susipakavome, apsitvarkėme (kam tvarkytis, jeigu viską sutvarkys kambarinė?) ir patraukėme į laukiamąjį. Iš 105 keliausime į 318. Kol laukėme, atvyko nauja šeima. Jauna moteris, ir vyras. Pamačiusi mus ji paklausė:
-Ir jūs naujos? Kur gyvensite?
Tikra motina. Koks jai skirtumas?? Nenorėjome prasitarti, tad tiesiog pasakėme, jog esame čia pirmą kartą, nieko nežinome. Kai atėjo vedėja, mūsų nuostabai, jie gyvens mūsų buvusiame kambariuke. Lipdamos laiptais į trečią aukštą karštai diskutavome:
-O jeigu juos palaikys mumis? Cha.Tada tikrai turėtume išgirsti klyksmą, jeigu Kristė bandys įsilipti į kambarį,-Ironizavau.
-Ooo...Jau įsivaizduoju, kiek velnių jos gaus,- Eva buvo išsišiepusi kaip hiena.
   Atrakinome savo naujojo kambariuko duris, į veidus plūstelėjo gaivi vakaro vėsa. Viskas čia buvo taip pat- lyg ir nebūtume išsikėlusios, tik tiek, kad iš balkono atsitvėrė didesnis vaizdas.
-Dabar prasidės normalios atostogos,-pareiškiau prisėsdama ant savo naujosios lovos.
-Palauk rytojaus, susipažinsim su kitais kaimynais...-Eva sunkiai sudribo ant fotelio,-Žinai, aš vis dažniau pradedu mąstyti apie mokkyklą...
-Ak, neprimink.
-Pagalvojau...Gal ir aš pereisiu į kitą mokyklą...
-Tu turi daug draugų, kam tau pereit?
-Ne viskas taip puiku, kaip tau atrodo. Hm. kada ryt keliamės?
-Kada norėsim,-apsiverčiau ant pilvo. Miegosiu su rūbais. Kai toks oras...
-Miegosi su rubais?
-Taip.
-Labanakt.
-Mhm,-viena koja jau buvau sapnų karalystėj. Būtų visai neblogai, jeigu irji pereitų. Būtų linksmiau. Galvoje sukasi tūkstančiai minčių, įdėjų, klausimų, bet nebegaliu daugiau jų išklausyti. privalau pailsėti. Nuo visko.