7 įrašas

Kelionė prasideda

   Tėvai sumanė atsikelt. geras, dar tik 12-ta valanda, tad nuėjau jų raminti:

-Ką jūs, dar miegokit, toks ankstus rytas...

mamos plaukai kaip visada-šieno kupeta.

-..pietūs ant stalo, suvalgysit vėliau,-tėtis jau bandė lipt iš lovos.

-Kaip tai pietūs? O pusryčiai?-tėtis paniuręs žvilgtelėjo į laikrodį.

-Jau buvo. Nedaug tepavėlavai, gal tik kokias 3 valandas.

Tebūnie, kaip jie nori. Tegu sau pietus vadina pusryčiais, jeigu jiems taip geriau, tik tada vakarienę valgys vidurnaktį.

-GABRIELE,-mamos tonas kaip visada ,,švelnus'' kai neišgirstu pirmą kartą.

-M?-aš juk čia, po šimts.

-Tai važiuosi į Palangą?-ak, vis dėl to, kokios tos mamos smalsios...

-Žinoma, tokia proga nedažnai pasitaiko. Tėti, pavežėsi?

-ką? Į Palangą?

-Ne, iki Evos namų.

Mama susiraukė. Kas jai nepatinka? vardas Eva? Ir kas čia tokio trumpinti vardus? mane vadina Gabe, arba Ga.

-Evelinos,-pasitaisiau.

-Mhm... nupirkome tau dovaną. Kreditinė virš televizoriaus.

geri tėvai ją būtų nupirkę dar prieš kelis metus, bet vis dėl to, geriau dabar negu niekad. Pakštelėjau mamai į skruostą. Už kreditinę atnešiu jai pietus.. T.y. musryčius jai į lovą. Tegu džiaugiasi, tuoj manęs čia nė kvapo neliks.

   Dar kartą pasitikrinau visus lagaminus. Stengiausi viską sudėti talpiai, bet visa manta vos tilpo į du. kai su lagaminais nusileidau apačion, tėtis padavė Savo iPod'ą. Čia, tipo, paskolina, ar atiduoda?

-Ten bus belaidis internetas, galėsi prisijungti, pažaisti... Tik nepamiršk ir mums kartais paskambinti.

-Nepamiršiu,-apsikabinau jį ir įteikiau lagaminus.

Sako dresuota sąžinė šeimininko negraužia, bet mane kankina jausmas, kad kažką pamiršau. Blonknotas, telefonas, mp3, kreditinė, piniginė, kosmetinė. Viskas yra. lagaminai mašinoj, po kelių minučių išvažiuosim, viskas puiku... išskyrus tai, kad važiuos ir blondinės. Kol mąsčiau, kokios jos baisios blondinės jos yra, išsukome iš namų, ir pradėjome savo kelionę. Tikėkimės, viskas bus gerai.

6 įrašas

   ,,Kopijankės''


   Atsibudau maždaug 10 h., bet jaučiausi lyg sudaužyta, matyt, miego per daug. Tėvai dar tikriausiai miega, nes vakar jų grįžtant negirdėjau. Įdomu, matė jie stiklus ar ne. Tiek to. Pirma pusryčiai, vėliau kiti planai.
Na štai. spagečiai tėvams paruošti, skrandis pilnas, galiu pradėti galvoti, ką veiksiu toliau. Užsivilkau į savo kambarį. Eidama pro koridorių girdėjau tėvus (kaip čia pasakius, girdėjau kaip jie knarkia), širdį draskantį tėčio knarkimą. Įsijungiau kompiuterį. Hmmm... Visi virtualūs bendravimo tinklapiai sunaikinti, taigi, nebvus ką veikti. Ant naktinio staliuko suvibravo telefonas. Įdomu, kam dabar manęs prireikė. Evai. ,,Įsijunk Fb.''  Juokinga. ,,Nebeturiu'' Nevisai teisybė, jį dar turiu, bet jis išaktyvuotas. ,,Skype? Google talk'as? bet kas. Reikia pašnekėt.'' Kas jai dabar? Susitiksim, ir galėsim šnekėti apie viską, kol baigsis temos. ,,Rašyk čia.'' Ji delsė. Gal jau nebevažiuosim? Jeigu tai tikrai svarbu, galėčiau jai paskambinti, bet jeigu tai dar vienas kvailas klausimas, kokį maudimuką jai pasiimti, raudoną, ar žalią, tai apsieis ir be mano pagalbos. Na štai, ji atyrašė. ,,Įsivaizduok. Šiandien pasitikrinu savo fb'ą, o ten- Ema pas save publikuoja ,,Išvarom pasidegint prie Baltosios su mergom'' ir dar daug kitų nesąmonių. Gali patikėt?? Nzn ką net daryt, bet newaryt jau nebeišeis, viešbutis užsakytas.'' ,,Mhm, ir čia tipo, sutapimas?'' ,,Nežinau, gal.'' ,,Prisipažink, pati pasigyrei, ar ne?'' Tai aišku, taip ir yra. ,,Na, parašiau, kad aš važiuosiu..'' Tai va. Pati kalta. ,,Na, ką darysi, kad taip mėgsti girtis, šį kart teks važiuot...O kur jos apsistos?'' Tos vištos tikros kopijankės. 100 procentų nusikopijavo nuo Evos. Bet ką žmogus padarysi, kai geras mintis vagia, tai tik parodo, kad savo smegenų jos neturi. ,,Bangų g-vėj.'' Oho. Kiek pamenu, ten namai prabangūs, bet labai gražūs, na ir brangūs. Viena para, apie 200 lt... Žiauru. ,,Ai, Gabi, šiandien pas mane-su daiktais ;]'' šakės, visai išgaravo. Kur mano daiktų sarašas????

5 įrašas

Parduotuvių maniakė


2010. 08. 03. Iki  Palangos liko 2 dienos. Negailestingas gyvenimas. Laikas eina taip greit...

   8 ryto. pasiimsiu 200 lt, tikiuosi, kad užteks. Nors... Gal pasiimsiu 250... Et, pasiimsiu ir viskas. Laikas važiuoti apsipirkti.  Skambinau mamai, vis dėl to, ji  grįš šį vakarą. Nuvažiuosiu į Panoramą, nusipirksiu kokių nors gražių apdarų...

------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

   17 h. Beveik visą dieną ten prasitrankiau. Uf... Jeigu savęs nepažinočiau, pasakyčiau, jog esu parduotuvių maniakė, deja, tai ir yra tiesa, nes tokia ir esu. Prapirkau beveik visus pinigus, kiek tik turėjau, bet ir pirkinius vos parsitempiau. Ech, nesvarbu. Svarbu, kad aš jau beveik pasiruošusi. Nusipirkau drabužių tiek, kiek dar tilps į spintą, net jeigu senuosius reikės išmesti. Nusikaliau kaip arklys. Eisiu, pavalgysiu, o vėliau prie skype's. Nors jaučiuosi kai begusi 50 kilometrų be sustojimo, jaučiu, kad man reikia prisijungti (dar kitaip tai vadinama priklausomybe nuo kompiuterio, ar interneto).

P.s. dar reikia susidėti daiktus, pasidaryti sąrašą ko žūt būt negalima pamiršti.

P.p.s. Pasistengti išsimiegoti.

Viskas. Aš pasiruošusi.

...beveik.

4 įrašas

Letargas

   Na štai, išsimiegojau. Jau 13 h. saulė spigina kaip reikiant, lauke gal kokių +30, įdomu kas dėsis namie... Mano kambario langas į pietus, tad įžengusi plačiai atvėriau langą, kitaip būčiau išprakaitavusi kaip kokioj saunoj. Nuo lovos paėmiau telefoną. 8 praleisti skambučiai - 5 mama, 3- tėtis. 1 gauta žinutė: ,,Gabriele, bene Letargo miegu užmigai? Tučtuojau paskambink!''. Naujas rekordas - 8 skambučiai per 20 min. Mama niekada nebuvo kantri...
-Labas, mam, skambinai? 
-Skambinau. Kodėl neatsiliepei?
-Buvau terasoj, užmigus buvau...
Kitame telefono gale buvo triukšmas, vos girdėjau mamos balsą.
-Šiandien bus labai karšta, įjunk kondicionierių, gali nuvažiuoti prie ežero...
Na jau ne.
-...o aš šiandien išvykstu į konferenciją Kaune. Grįšiu vėlai, gal net paryčiais, tai...
Tai puiku, ką daryt?.. Lyg ji daugiau nieko neturėtų ką veikt, tik po konferencijas lakstyt.
-..gali pasikviest kokią nors draugę nakvoti.
O. Puiki mintis, gal Džesiką?
-Mhm... O tėtis?
-...važiuos kartu.
Per tą triukšmą  nieko nesigirdi.
-Gerai, Gabriele, manau... Ak, turiu eiti. Iki.
-Iki... 
Ak tie tėvai... Vis dėl to, eisiu, pažiūrėsiu, kas tas Letargo miegas.
  
   Paskambinau Džesikai, ji negali. Bene kažkur išvažiavo. Na ir gerai, busiu viena. O, kažkas skambina į duris apačioje. Dėl atsargumo pasiimsiu ir puodelį karšto vandens, jeigu ten ,,laukiami svečiai''.

Šakės. Atidariau duris, ir vos su puodeliu nedėjau Evai į galvą. Nustėrau. Ką JI čia veikia??
-Sveika,- ir apdovanojo mane akinančia šypsena.
-M. Labas. Užeik.
Vienu momentu dar mąsčiau, ar nevertėtų to puodelio paleisti jai į galvą? Ech, tiek to.
-Oho kaip pas tave gražu,- aikčiojo Eva.
Tikiuosi, išdaužto lango ji nematė.
-O kas čia nutiko?-mostelėjo į stiklus ant žemės.
-Et, geriau neklausk,- tikėjausi, kad paklaus.
-Turiu vieną idėją,- ji šlumštelėjo į fotelį prie TV, aš į kitą.
-Pirmyn.
-Mano tėtis norėjo važiuot su mumis į Palangą, bet susilaužė koją, mama dabar jį slaugys,-berte išbėrė.
-Užjaučiu.
-Taigi. Pasiūlė važiuoti mums abiem!!!!
Kokios reakcijos ji laukė? Nusišypsojau.
-Gera mintis,-nors viduje dar dvejojau.
Palangą jau išmaišiau skersai išilgai, o paplūdimy nesiruošiu kepti. Kas ten žino, dar kokį odos vėžį įsivarysiu.
-Tai štai, aš ir pamaniau, kad tai puiki mintis. Sakau, kaip puiku, kad bendraus ir mūsų tėvai.
   Kol ji pasakojo, kaip mums bus smagu, koks bus oras ir t.t. paklausiau:
-O kur mes gyvensime.
Eva susimąstė, ir jos plaukai patamsėjo, bet staiga jai lyg ,,atstrigo'' smegeninė:
-Mano tėtis iš darbo gavo butą viešbutyje. Visai netoli jūros, tik reikėtų pereiti visą alėją. Na, tai iki jūros gal koks kilometras, du...
-O  kokios sąlygos? Na, kaip ir bendrabutyje?
-Ne. Ten duoda kambariuką, na, žinai, su visai patogumais: balkonas, virtuvė, kabelinė, dušas, visai neseniai įvedė belaidį internetą...
Na, jeigu taip, tai dar pagalvosiu.
-Na, ką manai?-mano apmąstymus pertraukė Evos krizenimas.
-Nežinau, gal ir gerai būtų, tik reikia pagalvot...
-Jeigu sugalvosi, paskambink. Turėtume išvažiuot rugpjūčio 5-tąją.
OMG!!! Taip greit?!
-Taigi, 4-tą dieną vakare, pas mane atvaryk su daiktais,- mačiau, iš džiaugsmo ji tiesiog švytėjo.
Nieko sau. Turiu tik dvi dienas. DVI!!! Ką aš per jas galiu naudingo nuveikt?


---------------------------------------------------------------------------------------------


JI išbildėjo. Dar pašnekėjom, ir viskas... Puiku. Dabar reikia sugalvoti, ko man reikia, ir tada galėsiu ramia sąžine važiuot... Pala, pala. o kaip mes ten nuvažiuosim????






 

Rašytojos laiškas

   Atleiskite, bet šiuo metu esu šiek tiek užsiėmusi, tad įrašai bus publikuojami šiek tiek vėliau. Dabar, realybėje jau rašau 17 įrašą, ir tikiuosi juos visus čia greitai paviešinti. :)

Gero skaitymo.

Karolina

3 įrašas

Propagandos

   Atsikėlus maniau, kad ši diena bus puiki. Buvau geros nuotaikos. Tėvų jau nebuvo. Dabar plotas mano! Įsijungiau kompiuterį, ir mano didžiausiai nuostabai pirmame aukšte kažkas baisiai krito (ar dužo. Nuo to mp3 player'io man baigia sugesti klausa.) Tėvai-išvažiavę, o kaimynai tokiu metu dar miega (dar tik 6 ryto. kartais jie ateina pas mus ko nors pasiskolinti ar šiaip pabendrauti, bet tada jie ateina iš terasos pusės, o ten yra signalizacija). Delsiau. Jokių žingsnių nesigirdi. Baisiausiai bildėdama (jeigu dar kažkas yra, nuo tokio drambliško triukšmo jau turėjo išsigąsti.) nusitrankiau žemyn. Apsidairiau, lyg nieko ir nenutiko. Jau ruošiausi eiti į virtuvę pusryčiauti (šiaip būčiau nėjus, bet... Juk jau nulipau...) pamačiau retą vaizdą - ,,išmaltas'' svetainės langas (stiklas per visą sieną, tad kad ir norėdamas, nepastebėti neišeina) , nė neįsivaizduoju, ką reikės pasakyti tėvams.
   Ir vis dėl to. Kodėl jos man keršija?? Ak. jau prisiminiau. Vis negali atleisti man, kad per naujametį vakarėlį išvadinau jas kalėmis ir dūchėmis (GRYNA TEISYBĖ. Jos tokios ir yra). Vienu žodžiu, mus sieja nesantaika. Vien į jas pažiūrėjus galima numirti i juoko, dėl jų tariamo mados jausmo. Kas liemenuką dėtųsi ant golfo? (...) Dėl skonio galima ginčytis. Vaikinai tikrai turi į ką akis paganyti.
   Pasidariau sausų pusryčių, ir paskubom susikračiau į gerklę. Rytas JAU buvo pusėtinai suknistas, tad stengiausi greičiau veikti ką nors kitą, o ne galvoti kokios kalės yra tos kalės (blondės). Kai įžengiau į savo kambarį, kompiuteris jau buvo įsijungęs ir birbė visu pajėgumu. pasitikrinau facebook'ą, V'one, fie friendsclub'ą ir tten radau beveik tą patį. Gražių necenzūruotų žinučių iš kažkokių žmonių, kurių net akyse nesu mačius (tiek virtuliam pasauly, tiek kitapus kompiuterio ekrano), bene man bus blogiau, jeigu neatsiprašysiu B. komandos. Atsiprašyti? Jų? Už ką?? Kokių nesąmonių tos mergiščios šį kart priskleidė? O jos laiko veltui negaišo, kaip matau. Priskleidė apie mane tiek visko, padorus žmogus net nesugalvotų taip. Internete gandai sklinda dar greičiau, nei maniau. Jeigu ko nors greitai nesugalvosiu, dar pradės mitinguoti prie mano namų... Liko tik viena išeitis - sunaikinti visus savo e-mail'us internete, kad: 1) nenervuotų manęs; 2) jeigu pereisiu į kitą mokyklą, manęs nesuseks (cha);
Puiki mintis. Facebook'ą išaktyvuosiu, v'one.lt- ištrinsiu, o fc? ai... ištrinsiu ką tik įmanoma, ir bus Ok.

   Ištrinta. Nors... buvo skaudu.Tiek draugų, tiek sukištų pinigų... Et. Pagaliau išlindo saulė. Pasiimsiu pledą, kokį nors žurnalą ir pagulėsiu terasoj, juk toks geras oras...


Chrrrr.......

2 įrašas

Eva

   Ačiū Dievui, pavežė mama. Kitaip nebūčiau spėjus. Dabar, kone dusdama lekiu Ozo gatvelėm. O, štai ir ji, sėdi ant suoliuko, ir maigo savo iPhone. Subirbia mano corbiukas, žinutė. ,,Vėluosi?'' Neatrašinėsiu, juk esu čia pat. kaip blogai, kai žmogaus akiratin telpa tik telefono ekranas...Prieinu ir atsisėdu šalia.
-O, sveika,- tariu nerupestingai.
-O.O, sveika!!!- tiesiog sukvykia iš džiaugsmo taip garsiai, kad visi aplink mus buvę žmonės atsisuko.
-Kodėl norėjai susitikti?-šįkart džiaugiuosi su ja susitikusi. Anksčiau (prieš 5 metus) buvome geros draugės bet vėliau ji susidėjo su blondinėm, nes norėjo atkeršyto man. Smulkmenų nepasakosiu, nes kai kurias skaudu prisiminti.
   Šiaip Eva puiki asmenybė: tvirto charakterio, graži, išklauso ,laikosi žodžio. Ji pasiūlė mums užeiti į kavinę, kur galėsime pasišnekėti. Nusigrūdom į patį kavinės galą, prie sienos, kad mums niekas netrukdytų. Galų gale, kai užsisakėm ledų. Pasirodo, kad ją irgi pradėjo terorizuot. Apipaišė namo sienas ir dar pavogė telefoną. Man tai pasirodė nelabai įtikinama, bet ji parodė nuotraukas, tada įtarimų neliko. Juk savo namo sienų ji veltui neapipaišinėtų.
   Kai suvalgėme ledus ir susimokėjome, sumaniau atskleisti jai savo planą. Eva įdėmiai klausėsi.
-Sakčiau puiki mintis. Galime pabandyti, juk jos mums pakenklė,-tada nusijuokė ir pridūrė,-saldus kerštas.
Dar pasitrynėm po Ozą, o vėliau kartu pavažiavom autobusu. Man reikėjo kelissyk persėsti.

Na štai, esu namie. mama paklausė kaip sekėsi. Dar pridūrė, kad mieste ,,netyčia'' susitiko Evos mamą. Tikriausiai abi kažką sumąstė, nes mamos nuotaika buvo viena iš rečiausių- gera.

Viskas, dar pasitikrinsiu visus paštus, pachat'insiu su kuo nors per skype, o tada eisiu miegot.

1 įrašas

Įžanga

   Nėra jokio noro ką nors daryti, juo labiau, kai vasara. Hmmm... taigi, nuobodybės miestas, nyki gatvė, miegantis namas... o jeigu konkrečiau - rugpjūčio 1-ji mano kambaryje. Tiesiog sėdžiu prie savo stalo ir kaip kokia kvailė vėpsau prieš mano akis pakabintą visų praeitų mokslo metų rezultatus. Mielai dar ilgiau pavėpsočiau, bet akis bado matematika su apverstu devynetu.
   Mokykla manęs nejaudina. jau nebe. Pereisiu ten, kur manęs jie daugiau nebepamatys. Cha, būtent jos - blondinės. Tos trys kvaišos: Neringa, Emilija Ir Silvė. Kaip amžiną draugystės ženklą, visos plaukus nusidažė geltonai, nors ir atrodė kaip ką tik iš kiaušinių išsiritę viščiukai. Iki šiol tiesioginio kontakto su juokdarėm išvengti pavyko, nes buvau išvykusi, beeeet... Kaip pasakojo močiutė (ji, kol buvome su šeima išvažiavę, saugojo namus) , kažkokios mergiščios trynėsi prie namų ir skambinėjo į domofoną. Kai grįžome, mus pasitiko necenzūruotais žodžiais apipaišyta tvora.
   O. Štai, radau klaidą, kuri tikriausiai ir lėmė man iš matematikos šešetą. kur tas kulkuliatorius?.. Iš lentynos paimu oda trauktą blonknotą, gale yra skaičiuotuvas. Šį blonknotą gavau per Kalėdas klasėje, tik nežinau iš ko. Nors jau kitą dieną beveik visi žinojo, kas, kam ir ką dovanos. Kai kurie pareiškė, kad bene jiems geriau pinigai, o ne dovanos. Tai išgirdusi auklėtoja per biologiją atskaitė mums ilgą moralą, kad turime dovanoti kitiems tai, ką norėtume patys gauti. Mums tai buvo visvien, svarbu, kad nuplaukė pamoka ir tiek. Taiiip... Kaip supratau iš savo puikių pažymių, šešetas man ir taip grėsė. Nutrenkiau blonknotą už stalo, ne ką jis man rūpi. Daugiau į pažymius nežiūrėsiu.
   Vis dėl to, blonknoto man pagailo. Per daug gražus, kad trunytų tarp dulkių ir kt. ten seniai nutrenktų daiktų... o ir šiaip, galėsiu ten surašyti savo mintis. išplėšiu kulkuliatorių, jis dienoraštyje bus nereikalingas, bet pravers vėliau. Su drėgna servetėle nuvaliau odinį paviršių (7 mėn. nepaliestas gulėjo ant lentynos) ir blonknoto kitoje pusėje pastebėjau kažkokį įrašą. ,,GABEI su KALĖ'damn'' , žemiau blizgančiu tušinuku, bet jau beveik neįskaitomas įrašas: ,,Nuo tavo...'' Negaliu nieko kaltinti su ,,mielu'' pasveikinimu. Nieko, gerokai patrynus turėtų išnykti.
-Gabriele!!!-mama.
Įdomu, ką šįkart padariau. palikau įjungtą lygintuvą? ne, lyg viskas tvarkinga...
-Gabriele!!! Ar tu  kurčia??
Tai štai. Kas jai dabar užkliuvo?..
-Aš čia.
-Ateik,-nekenčiu šito mamos tono, šalto ir bejausmio.
   Nu geras. Baisu. Kažkas (blondinės) su grafitti dažais ant durų užrašė: ,,Čia gyvena kalė.'' iki kokio lygio jos nusirito... Mama buvo pakraupusi.
-Kur prisidirbai, kad tave taip terorizuoja?-Edita nutaisė įtarią miną, kai jai tai pranešiau per skype.
-Jos manęs nekenčia, ir keršija už gyvenimo klaidas.
-Ar tavo tėvai žino, kas ,,jos''?-Edita dingo iš ekrano.
-Ne, jeigu pasakysiu, dar mane už kampo pasigaus.
Abi sutartinai nusijuokėm. Juk Vilnius platus, tad kad mane pasigaus už kampo - šansų mažai.
-Ar tai blondinės suskystėjusiomis smegenimis?- mačiau, kad Edita tuoj pratrūks kvatoti, kaip prisirijusi beprotystės tablečių (ilgai ir skardžiai), bet dar tvardėsi.
-Tai rimta, kas čia juokingo?-nematau NIEKO juokingo.
-TAI JOS, ar ne?- Editos šypsena išlinko dar gerus 5 cm aukštyn.
Linktelėjau. Ir tada ji prapliupo juoktis. Greičiau žvengti kaip nesveika hiena. Kol ji kratėsi, perėjau savo kambarį, atsiguliau ant lovos ir ėmiau regzti planą blondėm. Jau buvau beužsnūstanti, bet staiga Editos žvengimas liovėsi.
-Gerai. Viskas. Gabi, tu dar čia?
-Mhm,-tikiuosi ji išgirdo.
-Tiesiog pamaniau... Visai neseniai skaičiau tokį ,,blogą'' , istoriją, manau galėtum daryti panašiai.. ar tau pasakot?
-Rėžk, susidomėjau,- ir pasiverčiau ant kito šono, kad matyčiau kompiuterį.
-Susidraugauk su blondinių priešais.
Virškinau jos man mestelėtą idėja. Mažai šansų, kad trijulė išvis turi priešų, nors... Jų bendravimo ratas labai mažas. Blondinės visoje mokykloje pagarsėjusios ,,outsider'ės'' ir ,,fifaikos''. Užsibuvusią tylą pertraukė telefono pypsėjimas. Gauta nauja žinutė. Nuo Evos. Mano buvusios draugės. ,,Gal susitinkam? Jeigu tau tinka- Oze prie prismos 17 h..'' Apsidžiaugiau, juk ne kiekvieną dieną galiu kur nors išlėkt, atrašiau: ,,ok''. Pasukau prie kompiuterio. Edita buvo atsiloginusi. Vis dėl to, dar spėjo brūkštelti per klaviatūra: ,,...tyla-didžiausias lobis ;D ? Gerai, štai tau ta nuoroda į tą tinklapį. Oi. Beje vos nepamiršau - ryt išvažiuoju į Turkiją, tad pasimatysim tik apie Kalėdas. Dar susirišim, bye (hug) !'' na o nuorodos neatsiuntė, kvanka. Bet ką padarysi, aš ją visvien myliu. (tikriausiai neužsiminiau, kad ji- mano pusseserė, mano mamos sesers dukra :) )

OMG. Jau pusė penkių, turėsiu lėkt visom keturiom, kad tik spėčiau!!!!!!! Gal nuveš mama?