14 įrašas

   Karštis
 
   Nežinau, kada mes atėjom. jau pusė dviejų, kaip ką tik paskelbė per radiją. Vanduo +28, oras +38, šilta... Kopose nebeįmanoma būti, tikriausiai ten +49, nes Eva pasiūlė kraustytis arčiau jūros, o juk ji karščio mėgėja (miego taip pat)
   Buvau nusnaudus (jaučiu kaip nudegė nugara, nors išsitepiau kremu nuo saulės), o Eva per tą laiką maudėsi. Pajaučiau, kaip keli šalti jūros lašai (tiksliau visas kibiras) nukrito man ant nugaros. Vanduo nepasirodė šiltas.
-Tavo eilė eiti,- Eva sunkiai šlumštelėjo ant rankšluosčio,-bangos tokios didelės..
Beeidama karštu smėliu, kažką užmyniau. Tiesiog pajaučiau, kažkoks popiergalis, bet... Kai pasilenkiau pakelti to ,,popiergalio'' nuščiuvau iš džiaugsmo. Radau 100 litų!!! Bonknotas buvo smarkiai susuktas ir perlenktas. Kvykdama iš džiaugsmo nubėgau pas  Evos.
-O tu greita... Man reikėjo daugiau laiko prisipratinti,-Ji gulėjo ant pilvo, deginosi ir nė nesiruošė į mane pažvelgti.
-Žiūrėk ką radau,- kumštelėjau į jos šaltą kūną. Šiaip ne taip (tikriausiai sukaupusi visas jėgas) ji pramerkė vieną akį. kaip pastebėjo, ką laikau jai prieš nosį, staigiai atsisėdo ir žioptelėjo
-Nu tau ir sekasi,-ji buvo nustebusi,- kur radai?
-Ant smėlio. Nesijaudink, daugiau nėra,- abejoju, ar ji patikėjo.
   Iš to džiaugsmo nejautėme nei iki beprotiško karščio įkaitusio smėlio, nei saulės nusvilintų pečių. Susikrovėme mantą, ir patraukėme į ,,Tilto alėją'', kol ėjome pakrante, pajūrio radijas paskelbė duomenis: oras +42, jūra +35. Galiu tik pamąstyti, smėlis turbūt įkaito iki +50, nors... Tai nelabai realu. Ot. Ir vėl nenusimaudžiau...


--------------------------------------------------------------------------------------------------------------


   16:15 Ką tik parsiradome namo. Už rastus 100 Litų papietavome (picą vėl išrinko Eva), o už likusius aš nusipirkau skraistę, Eva timpas tigro raštu ir skrybėlaitę.  Nusprendėme, kad likusius pinigus išleisime rytojaus pietums.
-Kažkur netoliese turėtų būti drabužių parduotuvė,-miegalė vėl spoksojo į kompą.
-Aš žinau kur, tam nereikia nei navigacijos, nei interneto,-dėbtelėjau į Evą,- kad surastum.
-Tai ką man daryt? Aš nežinau, ir dar prastai orienuojuos...
-Paklausk manęs. Už šio pastato, kur matai pro balkoną, tiesiai už jo, ir visa parduotuvių alėja.
Tokios Evos reakcijos nesitikėjau. Ji čiupo savo rankinę, skrybėlaitę ir iššoko pro balkoną.
-Greit grįšiu,-ji dar pamojo man lėkdama per pievutę.
   Pasirodo, ne viena esu tokio- parduotuvių maniakė, bent jau sprendžiant pagal tokią Evos reakciją. Geras, tik dabar pastebėjau, kad čia yra ir kondicionierius. Kokia palaima... Įsijungsiu teliką ir palauksiu kol grįš ,,medžiotoja'' su ,,aukomis''. Cha. Įdomu, kaip ji grįš, juk paliko raktus... Visai nenustebčiau, jeigu per šitokį karštį kas nors mirtų. Karštis jau nebepakeliamas.


P.s. štai mano dienotvarkė.

 8:30 Kelis, ir paruošk pusryčius.
10:00 Laisvas laikas
19:00 Vakarienė
21:00 Mirtina tyla.


   Kaip supratau, pusryčius ir vakarienę gaminsiu aš.. kaip gerai, kad pietus valgysime picerijoje, arba kavinėj...


P.p.s. Vilniuj +40, joo, įsivaizduoju kaip karšta turėtų būti ten, juk dalis karščio atsispindės ir nuo asfalto.