13 įrašas

    Naujieji kaimynai

   Išaušo musų 3-čia diena Palangoje. Atsibudau (kaip visada) anksčiau už Evą. Ji buvo beveik nukritusi ant grindų, ant lovos tebuvo jos kojos. Paruošiau pusryčius, ir sėdau prie dienotvarkės.

----------------------------------------------------------------------------------------------------
9:00 KELIAMĖS
9:30 PUSRYČIAI
10:00 LAISVALAIKIS
19:30 VAKARIENĖ * (Pietūs kavinėje)
21:00 Tyla ir Knarkimas
----------------------------------------------------------------------------------------------------
   Štai tokia trumputė Evos dienotvarkė. Ilgesnės ir nereikia, juk čia ne lageris, ar kokia stovykla, čia-atostogos. Dangus giedras, tikriausiai galėsim pasideginti... Palygint su kitais (kurie drybso kopose) mes lyg iš balto popieriaus- baltos, baltos. Reikės įsitrinti odą su kokiu nors savaimio įdegio kremu, jeigu iš vis nenurusiu. Gal išsitrinsiu dabar, nes už kelių minučių turėsiu kelti miegalę, kol ji nesušiko visos dienos savo letarginiu miegu. Kokie čia kaimynai atsikėlė, kad taip trankos, visai proto neturi. Žviegia, vos ne sienom lipa (iš triukšmo, tai tikriausiai jie ten tik tą ir daro.)... Nuskubėjau uždaryt balkono durų, kad nesižvalgytų, kaip mes čia gyvenam. Kažkas irgi išėjo į balkoną. Sustingau už durų, kad manęs nepastebėtų (juk vis dar buvau su pižama, nesipraususi, neišsišukavusi savo plaukų, ir atrodžiau kaip ragana)...

-Ak, kaip čia faina, kaip gražu... Ooo... kokia graži pievutė...,-FAIL, žmogus pievos nematė, tikriausiai miesčiokės.
Paauglė. Tikriausiai atvažiavo ne viena, išeisiu į balkona. Ak, nėra ko bijoti. Supratau. Jos butas mums iš dešinės, tad vieni kitų nematysime, nebent žiūrėsime iš lauko. Nuo žemės, iki balkono tvorelės viršaus, maždaug 1,5 m, tad sunkiai užlips. (Jeigu žiūrėti iš pievutės, vaizdas atrodytų taip: butų yra lyginis skaičius, nes visi balkonai yra sujungti, bent jau teoriškai. Eina du sujungti balkonai-galima lengvai patekti pas kaimyną tiesiog perlipus tvorelę, ir tada prasideda kita tokia pati pora balkonų. Tiesa, visos poros yra atskirtos betonine siena.)
-Ak, Sil, labai ačiū už puikią įdėją, bus nuostabu.
Lanksčiai persisvėriau per balkoną, ir kaip kokia gyvatė pasisukau triukšmo link. kaip gerai, kad anksčiau lankiau jogą...
-Ei, gal galit tyliau? Gal aš DAR, pavyzdžiui miegu??? Netriukšmaukit, gerbkit kaimynus.
Mergiščia krūptelėjo, tikriausiai nesitikėjo tokio svetingo priėmimo, ( o ko tikėjosi? Kad pasiūlyčiau sausainių?) o po kiek laiko, šiaip ne taip prakalbo.
-A...atsiprašom, mes ką tik atsikraustėm..
-Tai ir elkis normaliai, nelipk sienom,-ir ,,atsirangiau atgal į savo balkoną. Taip jom ir reikia.
Grįžau į kambarį, Eva gulėjo ant žemės pasikėlusi rankomis, žiovavo ir rąžėsi. Pridariau duris, ir išgirdau kažkokį pažįstamą balsą.
-Kas ten buvo?
-Ai, kaimynai... kažkokia mergina paprašė būti tyliau...
-Man jos balsas pasirodė pažįstamas,-balsas buvo įtarus.
Ar ten tik ne Silvija? O jeigu ji, kur kitos? Bet tos mergos, kurią mačiau dabar, nepamenu. Šakės. Stovėjau taip, ir mąsčiau.
-Gab...eee...-miegalė
-Ššš,-mes juk tipo miegam.
Ji dar kart pasirąžė, ir paniekinamai mane nužvelgė.
-Atrodai baisiai.
-Tu irgi,-padėjau jai atsistoti,-pusryčiai ant stalo.
-Berods mūsų naujieji kaimynai, Silvija su drauge.
Ji atrodė pasimetusi. Žioptelėjo iš nuostabos, atrodė kaip į krantą išmesta žuvis.
-Ką darom?
-Ką ir galvojom. Pavalgai, ir varom degintis,-žvilgtelėjau pro langą,-nusimato puiki diena.
Lyg suplanuotai Evai į veidą švystelėjo saulės spinduliai.
-Jeigu ten Silvija, tai...
-Tai?..
-Kur kitos?-laiko gaišimas, aptarsim tai kopose...
-Bangų gatvėj, juk pati sakei.

O gal jos melavo?