7 įrašas

Kelionė prasideda

   Tėvai sumanė atsikelt. geras, dar tik 12-ta valanda, tad nuėjau jų raminti:

-Ką jūs, dar miegokit, toks ankstus rytas...

mamos plaukai kaip visada-šieno kupeta.

-..pietūs ant stalo, suvalgysit vėliau,-tėtis jau bandė lipt iš lovos.

-Kaip tai pietūs? O pusryčiai?-tėtis paniuręs žvilgtelėjo į laikrodį.

-Jau buvo. Nedaug tepavėlavai, gal tik kokias 3 valandas.

Tebūnie, kaip jie nori. Tegu sau pietus vadina pusryčiais, jeigu jiems taip geriau, tik tada vakarienę valgys vidurnaktį.

-GABRIELE,-mamos tonas kaip visada ,,švelnus'' kai neišgirstu pirmą kartą.

-M?-aš juk čia, po šimts.

-Tai važiuosi į Palangą?-ak, vis dėl to, kokios tos mamos smalsios...

-Žinoma, tokia proga nedažnai pasitaiko. Tėti, pavežėsi?

-ką? Į Palangą?

-Ne, iki Evos namų.

Mama susiraukė. Kas jai nepatinka? vardas Eva? Ir kas čia tokio trumpinti vardus? mane vadina Gabe, arba Ga.

-Evelinos,-pasitaisiau.

-Mhm... nupirkome tau dovaną. Kreditinė virš televizoriaus.

geri tėvai ją būtų nupirkę dar prieš kelis metus, bet vis dėl to, geriau dabar negu niekad. Pakštelėjau mamai į skruostą. Už kreditinę atnešiu jai pietus.. T.y. musryčius jai į lovą. Tegu džiaugiasi, tuoj manęs čia nė kvapo neliks.

   Dar kartą pasitikrinau visus lagaminus. Stengiausi viską sudėti talpiai, bet visa manta vos tilpo į du. kai su lagaminais nusileidau apačion, tėtis padavė Savo iPod'ą. Čia, tipo, paskolina, ar atiduoda?

-Ten bus belaidis internetas, galėsi prisijungti, pažaisti... Tik nepamiršk ir mums kartais paskambinti.

-Nepamiršiu,-apsikabinau jį ir įteikiau lagaminus.

Sako dresuota sąžinė šeimininko negraužia, bet mane kankina jausmas, kad kažką pamiršau. Blonknotas, telefonas, mp3, kreditinė, piniginė, kosmetinė. Viskas yra. lagaminai mašinoj, po kelių minučių išvažiuosim, viskas puiku... išskyrus tai, kad važiuos ir blondinės. Kol mąsčiau, kokios jos baisios blondinės jos yra, išsukome iš namų, ir pradėjome savo kelionę. Tikėkimės, viskas bus gerai.