8 įrašas

Knarkimas


   Atvažiavome pas Evą maždaug apie 21 h., nes dar buvome parduotuvėje. Ir kam aš tiek prisipirkau? kaip bado metams. Jeigu Palanga nors šiek tiek civilizuotesnė, kad aš įsivaizduoju, parduotuvės turėtų būti ant kiekvieno kampo. Mūsų tėvai greitai rado bendrą kalbą, (ko norįt, juk vyrai...). Pradėjo nuo mūsų kelionės aptarimo, o baigė žiūrėdami futbolą su alaus bokalu rankoje. Mes su Eva sėdėjome  balkone, šnekučiavomės, ir maitinome uodus. Ji tiesiog tratėjo visokias nesąmones, kai pagaliau užsičiaupė (ar sustojo įkvėpti oro), paklausiau.
-Įsivaizduoji? Jau paskutinis vasaros mėnuo... Greitai į mokyklą. Gali patikėti?
-Taip, vasara lekia nežmonišku greičiu. Patikėk, Palangoje laikas prabėgs kaip minutės. Šį mėnesį reikia išnaudoti kuo naudingiau.
Įdomu, kaip? Man asmeniškai idealios atostogos - degintis pliaže, kur nors šiltuose kraštuose.
-Ką veiksim?-noriu iškart sužinoti mūsų dienotvarkę. Nepakenčiu nesuplanuotų kelionių.
-Eisim prie jūros, jeigu geras oras.
Toks atsakymas mane nelabai patenkino, bet ką jau čia...
   Kai tėtis išsidangino, išklausiau visą Evos daiktų sąrašą. Turiu pripažinti, daiktų daug, bet visi jie reikalingi. Vėliau pavalgėme vakarienę (t.y. sausų pusryčių) ir sugulėme. Evos mama paklojo man lovą pirmame aukšte, svečių kambaryje. Et... Koks skirtumas kur miegoti. Vien svečių kambarys du kartus didesnis už mano kambarį, ką kalbėti apie kitus... Virš šio kambario Evos miegamasis. Jau dabar girdžiu, kaip nuo jos knarkimo ima drebėti sienos. Jaučiu, šiandien nemiegosiu. Iš toliau atsklido kažkoks gaudesys, ar užesys, protarpiais nutildamas ar pagarsėdamas.  Bet vėliau, kai mano ausys apsiprato su spengiančia tyla ir iki apsiputojimo lauke besidrąskančiais kaimynų šunų viauksėjimais, supratau, kad tas ,,gaudesys'' - tai Evos tėvų knarkimas. Šakės. jeigu jie nenustos knarkti, eisiu miegoti į lauką.
---------------------------------------------------------------------------------------------------------------
4 h. Susidėjau visas, kiek tik radau kambaryje, pagalves ant galvos ir buvau užmigusi. Atsibudau tik tada, kai pradėjo trūkti oro Dabar visa šeimyna ,,kriokia'' visu pajėgumu, nors jų knarkimas labiau primena susišaudymą. jeigu man dar pavyktų ištempti dar geras tris valandas, turėčiau gauti ausinį medalį už kantrybę. Pala, pala... Ko aš čia taip kankinuosi?? Juk turiu mp3!!!
6 h. Pasigarsinau beveik iki max'imumo, bet daugiau nedrįstu, nes bijau pažadinti kaimynus. Nors dar puikiai girdžiu, kaip dreba namo sienos.
6.30. Nebeištvėriau. Pasigarsinau iki max. Ir galvą pakišau po krūva pagalvių. Ir aš užmigsiu, ir kaimynai negirdės. Puikus sumanymas. Kartais net pati nusistebiu pati savimi.