(Ne) civilizuotas miestas
Įsikūrėme. Kambarys gana gražus. Gyvename pirmame aukšte. Viskas atrodo taip: Koridoriuje į kambarį yra spinta, stalas, kitoje pusėje durys į dušą (ir t.t.) ir virtuvėlė.Tiesiai koridoriumi idelis, platus, jaukus kambarys, su dviejomis lovomis ir didžiule, minkšta sofa su arbatos staliuku. Kambario gale didelis langas per visą sieną, su ofiso tipo užuolaidomis, ir išėjimas į balkoną. Tiesa, nepaminėjau svarbiausio, kampe, trap lango ir sienos - televizorius, ir veikia bevielis internetas. Tiesiog strakaliok iš džiaugsmo!! (Eva taip ir padarė.)
Kai išsikrovėme daiktus, Evos mama įdavė mums raktus, ir išaiškino visas taisykles.
-Nepameskite raktų. Prie jų, štai čia, yra įlituotas specialus čipas, kurį palaikius prie tam tikro mechanizmo, automatiškai atsidarys lauko durys.
Kai Evos mama išvažiavo, prAdėjome kurti savo planus. Dabar nueisim prie jūros, palydėsim saulę, ir...
-...pasitrankysim po naktinę Palangą,- Eva netvėrė savo kailyje,taip buvo Palangos pasiilgusi (arba man taip atrodė.)
Eidamos alėja pastebėjom, kad pradeda kilti vėjas ir pradeda dulkti.
-Gal einam atgal? Pažiopsosim TV...
-Čia dar nesiskaito, kad lyja. Prisižiūrėsi televizoriaus iki senatvės,- ji tiesiog traukė mane.
Kai pasiekėm tiltą, vėjas tiesiog čaižė veidus, vėlė plaukus, ir stūmė atgal. Dabar turėjome rėkti, kad viena kitą girdėtume.
-Pažiūrėk, kokios bangos, norėtum nusimaudyti?-sukvykė Eva, tylesnius žodžius užgošdavo vėjas.
-Nenorėčiau. Bet tikrai gražu. Įdomu, kokia vėliava?-nuo to rėkimo paskaudo gerklę.
-Bet vis dėl to, norėtum, ar ne?
Dar kartą žvilgtelėjau į bangas. Jos atrodė grėsmingai, bet kartu ir traukė. Papurčiau galvą. Per šalta.
Pasivaikščiojome jūros pakrante, ir visiškai sušlapomee kojas. Palydėjome saulę, ir palengva ėmėme eiti namo.
-Tai ar dar trainiosimės po šį...-man pritrūko žodžių. Norėjau pasakyti ,,necivilizuotą miestą'', bet mano žodžiai nebūtų atitikę to, ką mačiau dabar. Palanga buvo labai pasikeitusi,daug tvarkingesnė,-miestą?
-Ne,-mačiau, kad jos lūpos pamėlusios,-kažkaip šaltoka šiandien....
-Kaip sau nori.
Šalta, nors vėjas aprimo, bet pradėjo lyti. Grįžusios susitepėm kelis sumuštinius (tiksliau valgė ji, nes aš po dešimtos valandos nebevalgau.), ir sugriuvom į lovas. Ji išsitraukė savo iPhone, o aš skrebinau tušinuku.
-Eva, turėk bent kiek sąžinės, nepublikuok facebook'e kur mes esam... Dar ateis, pati žinai kas, į svečius.
-Cha,- viskas, jeigu ji dar ką nors ten parašys...
-Nori paskaitysiu anekdotą?
Ak. Tai štai kur ji landžioja.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą