4 įrašas

Letargas

   Na štai, išsimiegojau. Jau 13 h. saulė spigina kaip reikiant, lauke gal kokių +30, įdomu kas dėsis namie... Mano kambario langas į pietus, tad įžengusi plačiai atvėriau langą, kitaip būčiau išprakaitavusi kaip kokioj saunoj. Nuo lovos paėmiau telefoną. 8 praleisti skambučiai - 5 mama, 3- tėtis. 1 gauta žinutė: ,,Gabriele, bene Letargo miegu užmigai? Tučtuojau paskambink!''. Naujas rekordas - 8 skambučiai per 20 min. Mama niekada nebuvo kantri...
-Labas, mam, skambinai? 
-Skambinau. Kodėl neatsiliepei?
-Buvau terasoj, užmigus buvau...
Kitame telefono gale buvo triukšmas, vos girdėjau mamos balsą.
-Šiandien bus labai karšta, įjunk kondicionierių, gali nuvažiuoti prie ežero...
Na jau ne.
-...o aš šiandien išvykstu į konferenciją Kaune. Grįšiu vėlai, gal net paryčiais, tai...
Tai puiku, ką daryt?.. Lyg ji daugiau nieko neturėtų ką veikt, tik po konferencijas lakstyt.
-..gali pasikviest kokią nors draugę nakvoti.
O. Puiki mintis, gal Džesiką?
-Mhm... O tėtis?
-...važiuos kartu.
Per tą triukšmą  nieko nesigirdi.
-Gerai, Gabriele, manau... Ak, turiu eiti. Iki.
-Iki... 
Ak tie tėvai... Vis dėl to, eisiu, pažiūrėsiu, kas tas Letargo miegas.
  
   Paskambinau Džesikai, ji negali. Bene kažkur išvažiavo. Na ir gerai, busiu viena. O, kažkas skambina į duris apačioje. Dėl atsargumo pasiimsiu ir puodelį karšto vandens, jeigu ten ,,laukiami svečiai''.

Šakės. Atidariau duris, ir vos su puodeliu nedėjau Evai į galvą. Nustėrau. Ką JI čia veikia??
-Sveika,- ir apdovanojo mane akinančia šypsena.
-M. Labas. Užeik.
Vienu momentu dar mąsčiau, ar nevertėtų to puodelio paleisti jai į galvą? Ech, tiek to.
-Oho kaip pas tave gražu,- aikčiojo Eva.
Tikiuosi, išdaužto lango ji nematė.
-O kas čia nutiko?-mostelėjo į stiklus ant žemės.
-Et, geriau neklausk,- tikėjausi, kad paklaus.
-Turiu vieną idėją,- ji šlumštelėjo į fotelį prie TV, aš į kitą.
-Pirmyn.
-Mano tėtis norėjo važiuot su mumis į Palangą, bet susilaužė koją, mama dabar jį slaugys,-berte išbėrė.
-Užjaučiu.
-Taigi. Pasiūlė važiuoti mums abiem!!!!
Kokios reakcijos ji laukė? Nusišypsojau.
-Gera mintis,-nors viduje dar dvejojau.
Palangą jau išmaišiau skersai išilgai, o paplūdimy nesiruošiu kepti. Kas ten žino, dar kokį odos vėžį įsivarysiu.
-Tai štai, aš ir pamaniau, kad tai puiki mintis. Sakau, kaip puiku, kad bendraus ir mūsų tėvai.
   Kol ji pasakojo, kaip mums bus smagu, koks bus oras ir t.t. paklausiau:
-O kur mes gyvensime.
Eva susimąstė, ir jos plaukai patamsėjo, bet staiga jai lyg ,,atstrigo'' smegeninė:
-Mano tėtis iš darbo gavo butą viešbutyje. Visai netoli jūros, tik reikėtų pereiti visą alėją. Na, tai iki jūros gal koks kilometras, du...
-O  kokios sąlygos? Na, kaip ir bendrabutyje?
-Ne. Ten duoda kambariuką, na, žinai, su visai patogumais: balkonas, virtuvė, kabelinė, dušas, visai neseniai įvedė belaidį internetą...
Na, jeigu taip, tai dar pagalvosiu.
-Na, ką manai?-mano apmąstymus pertraukė Evos krizenimas.
-Nežinau, gal ir gerai būtų, tik reikia pagalvot...
-Jeigu sugalvosi, paskambink. Turėtume išvažiuot rugpjūčio 5-tąją.
OMG!!! Taip greit?!
-Taigi, 4-tą dieną vakare, pas mane atvaryk su daiktais,- mačiau, iš džiaugsmo ji tiesiog švytėjo.
Nieko sau. Turiu tik dvi dienas. DVI!!! Ką aš per jas galiu naudingo nuveikt?


---------------------------------------------------------------------------------------------


JI išbildėjo. Dar pašnekėjom, ir viskas... Puiku. Dabar reikia sugalvoti, ko man reikia, ir tada galėsiu ramia sąžine važiuot... Pala, pala. o kaip mes ten nuvažiuosim????